Solo verslo pamatai

Vadovė be komandos:
penkios pamatinės kompetencijos solo ekspertei

Alina Stuopelė · 12 min. skaitymo

Kiekvieną rytą tu priimi sprendimą, kurio niekas nemato: atsikeli ir tampi įmone.

Per vieną dieną tu esi vadovė, kuri renkasi kryptį. Rinkodaros skyrius, kuris ieško tinkamų žodžių. Buhalterė, kuri skaičiuoja. Kūrėja, kuri gimdo naujas idėjas. Ir ekspertė, kuri su kliente dalijasi tuo, ką brandino metų metus. Visa tai – vienoje širdyje ir vienoje nervų sistemoje.

Didelėse organizacijose vadovams rengiami seminarai apie pamatines žmogiškąsias kompetencijas: sąmoningumą, psichologinį atsparumą, gebėjimą vadovauti sau. Tai svarbu. Tačiau noriu pakalbėti apie moteris, kurios šių kompetencijų mokosi tyliai – be seminarų salių ir be titulų ant durų.

Solo versle stipriausias turtas – tu pati.

Kai dirbi viena, tavo vidinė būsena paveikia viską: kaip rašai, kaip kalbi su kliente, kokius sprendimus priimi, kiek augimo gali išlaikyti. Todėl šios penkios kompetencijos – tavo verslo pamatas.

Dvasia ir mokslas

Jungiu dvasingumą ir mokslą: studijuoju psichologiją.

Man svarbiausios tos akimirkos, kai tai, ką jaučiu, patvirtina ir mokslas. Todėl šalia kiekvienos minties rasi tyrėjų vardus. Ne tam, kad patikėtum manimi, o tam, kad labiau pasitikėtum savimi.

01

Sąmoningumas

Sąmoninga moteris žino, kas ją veda. Ji jaučia skirtumą tarp sprendimo iš vizijos ir sprendimo iš nuovargio. Ji pastebi, kada sako „taip" iš noro, o kada – iš senos baimės nuvilti.

Ką sako tyrimai

Organizacinė psichologė Tasha Eurich su komanda tyrė tūkstančius žmonių. Apie 95 proc. jų manė gerai save pažįstantys, tačiau tyrimo kriterijus atitiko tik 10–15 proc.

Vienas įdomiausių jos atradimų – klausimo forma. Žmonės, kurie save pažįsta giliai, rečiau klausia „kodėl?" ir dažniau klausia „kas?". „Kodėl man taip sekasi?" dažnai veda į ratą. „Kas man dabar svarbu?" veda į kryptį.

Solo ekspertei tai kasdienis įrankis. Kai jauti įtampą prieš svarbų laišką, kainos pristatymą ar naują žingsnį, sustok akimirkai ir paklausk savęs:

„Kas man šioje situacijoje iš tiesų svarbu?"

Atsakymas ateina greičiau, nei tikiesi, kai klausi švelniai. O gebėjimas giliai jausti save – tai ne jautrumas, kurį reikia slėpti. Tai tavo verslo kompasas.

02

Psichologinis atsparumas

Atsparumas – tai ne gebėjimas viską iškęsti. Tai gebėjimas sugrįžti: į ramybę, į save, į savo kelią. Ir kiekvieną kartą – šiek tiek greičiau.

Ką sako tyrimai

Psichologė Ann Masten, dešimtmečius tyrusi atsparumą, priėjo prie išvados, kad jis yra „kasdienė magija". Tai ne retas talentas, o įprasti žmogaus gebėjimai – ryšiai, prasmė, savireguliacija – kuriuos galima auginti.

Neuromokslininkas Stephen Porges polivagalinėje teorijoje aprašė, kaip nervų sistema nuolat vertina, ar esame saugūs. Kai kūnas jaučiasi saugus, atsiveria kūrybiškumas, ryšys ir aiškus mąstymas. Kai jaučia grėsmę, energija keliauja į išgyvenimą.

Psichologė Kristin Neff parodė, kad savęs užuojauta susijusi su didesniu atsparumu nei griežtumas sau. Žmonės, kurie su savimi kalba švelniai, lengviau atsigauna po nesėkmių ir drąsiau bando iš naujo.

Solo versle nervų sistema yra tikroji verslo infrastruktūra. Iš ramybės tu aiškiai kalbi apie savo vertę. Iš ramybės laikaisi savo ribų. Iš ramybės kuri – ir tavo kūryboje jaučiasi erdvė.

Todėl rytinis kvėpavimas, pasivaikščiojimas, tyla su arbatos puodeliu prieš atidarant kompiuterį – tai investicija. O viskas, ką jau išgyvenai, tapo patirtimi, kuri tavo klientėms suteikia saugumą.

03

Savivadovavimas

Vadovas komandai suteikia tris dalykus: kryptį, ritmą ir pasitikėjimą. Solo ekspertė visa tai suteikia sau pati.

Ką sako tyrimai

Psichologas Albert Bandura aprašė saviveiksmingumą – tikėjimą, kad gali pasiekti tai, ko sieki. Stipriausias jo šaltinis – asmeninės sėkmės patirtys. Kiekvienas ištesėtas pažadas sau stiprina tikėjimą, kad gali daugiau.

Edward Deci ir Richard Ryan, apsisprendimo teorijos autoriai, išskyrė tris psichologinius poreikius, kurie maitina vidinę motyvaciją: autonomiją, kompetenciją ir ryšį. Solo verslas tau jau dovanoja autonomiją. Kitus du verta auginti sąmoningai.

Pasakei – padarei.

Šiuose dviejuose žodžiuose telpa visa savivadovavimo esmė. Kai žodis ir veiksmas sutampa, gimsta tai, ko negali nupirkti jokie kursai – pasitikėjimas savimi.

Komandoje pažadą prižiūri kiti: vadovas paklaus, kolega primins, terminas spaus. Solo ekspertei pažadą prižiūri tik ji pati. Todėl kiekvienas sau ištesėtas žodis – tai tylus įrodymas sau: „Aš esu ta, kuria galiu pasikliauti."

Būtent taip veikia Bandura aprašytos sėkmės patirtys. Ne didelės pergalės, o maži ištesėti žodžiai. Parašiau laišką, kurį žadėjau. Paskambinau, kaip buvau nusprendusi. Atidariau dokumentą ir pradėjau. Kiekvienas toks žingsnis įrašomas į vidinę atmintį ir kitą kartą ištesėti tampa lengviau.

Ką sako tyrimai

Harvardo profesorė Teresa Amabile ir Steven Kramer išanalizavo beveik 12 000 dienoraščio įrašų, kuriuos rašė 238 žmonės. Labiausiai motyvaciją ir gerą savijautą darbe stiprino ne dideli laimėjimai, o jausmas, kad šiandien pajudėjai į priekį prasmingame darbe – net ir mažu žingsniu. Šį reiškinį jie pavadino progreso principu.

Kaip auginti „pasakei – padarei" įprotį:

Klientės tai jaučia. Moteris, kuri laikosi žodžio sau, laikosi jo ir kitiems. Jos ramus „padarysiu" turi svorį, nes už jo stovi šimtai mažų ištesėtų pažadų, kurių niekas nematė.

Lyderystė prasideda tą akimirką, kai nustoji laukti leidimo iš kitų. Tu nebeprašai patvirtinimo – tu jį sau duodi. Ir kiekvieną kartą, kai pasakai ir padarai, tampi vadove, kuria pati gali pasitikėti.

04

Efektyvumas

Efektyvi ekspertė dirba ne daugiau. Ji dirba ten, kur jos buvimas nepakeičiamas, o visa kita patiki sistemoms.

Ką sako tyrimai

Mokslininkė Sophie Leroy aprašė „dėmesio likutį": kai šokinėji nuo vienos užduoties prie kitos, dalis dėmesio lieka prie ankstesnės. Kiekvienas perjungimas kainuoja minties gylį.

Mihaly Csikszentmihalyi tyrė tėkmės būseną – valandas, kai darbas teka lengvai ir laikas ištirpsta. Tėkmė dažniausiai atsiranda tada, kai dėmesys sutelktas į vieną aiškų tikslą.

Peter Gollwitzer ir Paschal Sheeran, apibendrinę 94 tyrimus, parodė, kad paprasti „jei–tai" planai („Jei pirmadienis 9 val., rašau naujienlaiškį") gerokai padidina tikimybę, kad ketinimas virs veiksmu.

Tavo komanda gali būti technologijos: automatizuotas klientų srautas, laiškų seka, kuri šiltai pasitinka naujas skaitytojas, mokėjimo nuorodos, išmanieji įrankiai tekstams ir planavimui. Kiekviena pasikartojanti užduotis – kandidatė sistemai.

Taip dienoje atsiranda erdvė tam, ką gali tik tu: giliam darbui su kliente, kūrybai ir poilsiui. Poilsis – taip pat strategija. Tavo laikas yra brangiausias tavo išteklius, ir jį saugodama tu saugai savo talentą.

05

Santykis su verte

Apie šią kompetenciją vadovų seminaruose kalbama rečiausiai. O solo versle ji matoma kiekvieną dieną – kaip pristatai savo darbą, kaip priimi užmokestį, kaip jautiesi, kai klientė sako „taip".

Ką sako tyrimai

1978 metais psichologės Pauline Clance ir Suzanne Imes tyrė daugiau nei 150 itin sėkmingų moterų. Daugelis jų, nepaisant laipsnių ir pasiekimų, viduje jautėsi „ne iki galo tikros". Taip buvo aprašytas apsišaukėlio fenomenas.

Šis jausmas dažnai aplanko būtent kompetentingas, daug pasiekusias moteris. Jis nerodo, kad tau trūksta žinių. Dažniau jis rodo, kad tu augi.

Finansų psichologas Brad Klontz su kolegomis aprašė „pinigų scenarijus" – nesąmoningus įsitikinimus apie pinigus, kuriuos dažnai perimame iš šeimos. Kartą pastebėtus, juos galima perrašyti.

Pinigai veikia kaip veidrodis. Jie atspindi tavo vidinę būseną, tavo leidimą sau gauti ir tikėjimą savo darbo prasme. Kai pamatai savo vertę, kaina tampa natūrali, o pas tave ateina klientės, kurios tą vertę jau mato.

Tavo žinios, metai, išgyvenimai ir intuicija jau yra vertė. Ji egzistuoja dabar. Belieka ją pripažinti.

Pabaigai

Dirbti vienai – nereiškia būti vienai

Solo versle lengva pamiršti, kad stiprybė gimsta ne tik viduje, bet ir ryšyje.

Ką sako tyrimai

Harvardo suaugusiųjų raidos tyrimas, kuriam šiandien vadovauja Robert Waldinger, žmonių gyvenimus stebi nuo 1938 metų. Jo išvada paprasta: geriausiai laimę ir sveikatą per gyvenimą prognozuoja šilti, artimi santykiai.

Todėl ieškok moterų, kurios eina panašiu keliu. Kalbėkitės, dalykitės, džiaukitės viena kitos žingsniais. Ir pasirink vieną iš šių penkių kompetencijų – tą, kuri šiandien atsiliepia stipriausiai. Skirk jai dėmesį šią savaitę. Mažas, nuoseklus žingsnis keičia daugiau nei didelis planas.

Jei nori pamatyti, kurioje gyvenimo srityje tavo energija teka laisviausiai, o kur laukia tavo dėmesio, atlik Vidinės gerovės testą.

Atlikti testą 8 minutės · nemokamai
Alina Stuopelė
Turto tapatybės mentorė · solo verslo mąstymas · online pardavimai
THE EMPOWER HOUSE

20 metų verslo patirties. Padedu ekspertėms paversti žinias solo verslu. Jungiu dvasingumą ir mokslą: studijuoju psichologiją.

Pirma keičiame mąstymą ir turto tapatybę, tada kuriame sistemą: klienčių srautas, mokėjimai, laiškai veikia automatiškai, o tu dirbi tai, ką moki geriausiai.

Daugiau apie mane →

Šaltiniai

  1. Amabile, T., & Kramer, S. (2011). The Progress Principle: Using Small Wins to Ignite Joy, Engagement, and Creativity at Work. Harvard Business Review Press.
  2. Bandura, A. (1977). Self-efficacy: Toward a unifying theory of behavioral change. Psychological Review, 84(2), 191–215.
  3. Clance, P. R., & Imes, S. A. (1978). The impostor phenomenon in high achieving women: Dynamics and therapeutic intervention. Psychotherapy: Theory, Research & Practice, 15(3), 241–247.
  4. Csikszentmihalyi, M. (1990). Flow: The Psychology of Optimal Experience. Harper & Row.
  5. Deci, E. L., & Ryan, R. M. (2000). The "what" and "why" of goal pursuits: Human needs and the self-determination of behavior. Psychological Inquiry, 11(4), 227–268.
  6. Eurich, T. (2017). Insight: Why We're Not as Self-Aware as We Think. Crown Business.
  7. Gollwitzer, P. M., & Sheeran, P. (2006). Implementation intentions and goal achievement: A meta-analysis of effects and processes. Advances in Experimental Social Psychology, 38, 69–119.
  8. Klontz, B., Britt, S. L., Mentzer, J., & Klontz, T. (2011). Money beliefs and financial behaviors: Development of the Klontz Money Script Inventory. Journal of Financial Therapy, 2(1).
  9. Leroy, S. (2009). Why is it so hard to do my work? The challenge of attention residue when switching between work tasks. Organizational Behavior and Human Decision Processes, 109(2), 168–181.
  10. Masten, A. S. (2001). Ordinary magic: Resilience processes in development. American Psychologist, 56(3), 227–238.
  11. Neff, K. D. (2003). Self-compassion: An alternative conceptualization of a healthy attitude toward oneself. Self and Identity, 2(2), 85–101.
  12. Porges, S. W. (2011). The Polyvagal Theory: Neurophysiological Foundations of Emotions, Attachment, Communication, and Self-Regulation. W. W. Norton.
  13. Waldinger, R., & Schulz, M. (2023). The Good Life: Lessons from the World's Longest Scientific Study of Happiness. Simon & Schuster.

Kiti straipsniai

Visi straipsniai →