Jei nesi įpratusi valdyti mąstymo, visa tavo diena gali prabėgti mintyse, kaip išspręsti problemą.

Tuo pačiu metu galėtum galvoti apie galimybes, nes bet kuri problema, jei ją įmanoma išspręsti, bus išspręsta didesne galimybe.

Pavyzdžiui, gali galvoti, kaip sumažinti verslo išlaidas, nes neturi pinigų mokėti darbuotojams, kurių, tavo manymu, per daug.

Bet jei pamatysi galimybę kitą mėnesį padvigubinti įmonę, tai išspręs ir išlaidų problemą, ir žmonių pertekliaus problemą.

Verslo paradoksas tas, kad neturi supratimo, ar suveiks kitas žingsnis, bet vis tiek jį darai.

Ten gali būti bedugnė, bet tu įsivaizduoji, kad ten tiltas — ne todėl, kad esi naivi, o todėl, kad esi optimistė.

Tu veiki, nes tiki, o ne todėl, kad neabejoji.

Tu bijai ir vis tiek veiki užtikrintai, nes viena kitam netrukdo.

Teisingi veiksmai gimsta iš neteisingų veiksmų patirties.

Tu progresuoji ne todėl, kad žinai, kaip teisinga, o todėl, kad tiksliai žinai, kas neteisinga.

Nepatyrusi žaidėja pralaimėjimą priima kaip emocinį smūgį; patyrusi — mintyse išbraukia vieną hipotezę ir bando naują.

Geriausios idėjos nesukuriamos. Mes jas randame. Atkasame. Tai ne kūrybiškumo rezultatas. Tai tyrimas.

Didelis verslas kadaise buvo paprastas mažas verslas su drąsia komanda.

Turtinga verslininkė kadaise buvo pasimetusi geros galimybės ieškotoja.

Svarbu nelyginti savo priekio su svetimu užpakaliu. Tu ten, kur dabar turi būti. Viskas turi savo etapus.

Jei esi įmonės savininkė ir kartu vadovė, neverta švaistyti laiko klienčių įtikinėjimui ar kompromisiniams sprendimams.

Tavo verslas gyvas tol, kol gyva tavo aistra kurti ir padėti kitiems.

Žydi ten, kur žiūri.

Jei nori greitai augti, turi nuolat spręsti, kam skirti savo energiją, o ką palikti.

Visa įmonė laukia iš tavęs fokuso ir aiškumo. Jei esi pakrikusi, priskiri svarbą dalykams, kurie nieko nelemia.

Pasakyti, į ką laikyti fokusą — tai vadovės užduotis. Ir jei kol kas to nemoki, verta išmokti kuo greičiau, kitaip laivas toli nenuplauks.

Prisimenu, kaip pirmaisiais darbo mėnesiais priėjo klientė ir pasakė, kad mūsų svetainė „pasibaisėtina". Kad pozicionuojamės kaip liuksas, o svetainė tokia, tarsi ją būtų padaręs studentas programuotojas iš devyniasdešimtųjų (beje, pirmą svetainę parašiau pati). Tada pagalvojau: jei ji nusipirko nepaisant to, kad svetainė tokia prasta, tai naujos svetainės mums tikrai nereikia. Dar trejus metus gyvenome be svetainės.

Lyderei nebūtina būti CEO...

Ir jei esi CEO, neprivalai būti lydere...

Bet kaip CEO privalai matyti tai, ko nemato kiti.

Tu ne CEO (Chief Executive Officer) — vyriausioji vykdomoji vadovė. Tu CRO (Chief Remember Officer) — vyriausioji primintoja.

Tau reikia priminti savo komandai ir savo klientėms, dėl ko visa tai ir kur jūs einate. NUOLAT.

Verslas — tai sūpynės tarp to, ką supranta CEO, ir to, ką supranta darbuotojai.

Ir jei tu kaip CEO visada supranti daugiau — vadinasi, pasirinkai ne tuos darbuotojus. Jei savo komandoje esi pati protingiausia, tai iš tikrųjų esi labai kvaila.

Tavo žmonės (komanda) niekada netaps tau lygūs įgūdžiais, jei nepakeisi savo suvokimo rėmo iš pavaldinio į partnerį.

Negali tikėtis iš kitų strateginio mąstymo, kol manai, kad tavo strategija — vienintelė teisinga.

Darbuotojuose visada gauni tai, ko ieškai. Bet kai jau radai, ieškoti juose ko nors naujo — neefektyvu.

Tu augsi išskirtinai dėl stiprios komandos, ir stiprios komandos kūrimas visada bus didžiausias tavo iššūkis.

Kaip rinktis žmones, kurie turi teisę žaisti su tavimi vienoje smėlio dėžėje? Yra trys tipiniai kriterijai, kurie, man atrodo, klaidingi:

1. samdyti labai protingus ar itin išsilavinusius;
2. samdyti tuos, kurie jau darė tai, ką nori, kad būtų padaryta;
3. samdyti žmones, kurie prašo mažai pinigų.

Nesakau, kad reikia samdyti kvailus ar tuos, kurie nesupranta bazinių dalykų, bet laikui bėgant supratau, kad išsilavinimas ar protas dažniau veda į skurdą nei į sėkmę.

O žmonės, kurie prašo atlygio žemiau rinkos, tau nepadės: jei jie neturi drąsos paprašyti net už save, tai kaip apgins tavo verslą?

Verslą stato meistrai.

Meistrai-mokytojai, meistrai-statytojai, meistrai-gydytojai, meistrai-menininkai...

Būk kompetencijos hierarchijos viršūnėje.

Pažįstu ekspertų, kurie platūs kilometrą, o gilūs — metrą. Tai ne mūsų istorija. Mes arba žinių smaigalyje, arba susisukam ir pasitraukiam.

Mums svarbu būti priešakyje to, kas vyksta skaitmeniniuose versluose, psichologijoje ir filosofijoje. Mes arba kuriam čia žinias, arba semiam tiesiai iš žmonijos pasiekimų viršūnės.

Kiekvienas vertas verslas šiandien — tai medijos verslas.

Internetas apdovanoja ne verslą, o žmones jame, jei jie:

• yra matomi;
• suteikia kitiems aiškumo;
• išsiskiria savo požiūriu iš masinių tendencijų;
• turi kažkur gilią ekspertizę;
• įkvepia savo ambicijomis;
• užburia galimybėmis, kurios taps prieinamos žmonėms.

Verslas — tai žaidimas. Rinkis tokį žaidimą, kuriam biologiškai esi sukurta žaisti.

Du kriterijai, kad suprastum, ar tai tavo žaidimas:

1. susidomėjimas;
2. tavo įgūdžių progresas.

Jei tau įdomu ir kartu meistriškumas sparčiai auga — greičiausiai tai tavo žaidimas.

Tu gali būti verslo architektė, o gali būti menininkė savo versle.

Spręsti tau.

Bet jei esi ne verslininkė, o verslo menininkė, tai tavo menas — laužyti kanonus.

Jei tau nemoka — tai hobis, o ne darbas. Bet tu neprivalai už savo darbą imti pinigų, kai yra pasirinkimas gauti brangesnių dalykų:

1. meistriškumą;
2. matomumą;
3. gilų pasitenkinimą.

Net jei pradedi nuo visiško nulio, pažadėk sau, kad:

1. kasdien progresuosi savo gebėjime parodyti klientei geriausią įmanomą ateitį;
2. sukursi masę žinių, prieinamų nemokamai;
3. įgysi specifinių žinių savo ekspertinėje srityje.

6 patarimai, kaip įgyti specifinių žinių:

1. Neskubėk lipti į viršų — tave ten išstums.
2. Specifinės žinios tau įgyjamos lengvai, o kitiems atrodo kaip darbas.
3. Ties 3000 sąmoningo tobulėjimo valandų riba patenki į 20 %. Maždaug ten prasidės tavo kilimas. Susifokusuok į meistriškumo gludinimą, o ne į hierarchiją.
4. Meistriškumas — virš visko. Neleisk pinigams numušti tavo kompaso.
5. Rask mentorę. Neatsitrauk nuo jos nė per žingsnį.
6. Tau visada turi būti diskomfortiška. Skirtumas nuo dabartinio diskomforto — kad tu jį valdai, o ne jis tave.

Pasaulį valdo žmonės, mokantys kurti istorijas, kuriomis kiti tiki.

Gebėjimas įtikinti — tai įgūdis, ne talentas. Jis įgyjamas sąmoninga praktika. Dar nesu sutikusi nė vieno įtikinamo ir kartu neturtingo žmogaus.

Absoliuti supergalia versle — mokėti kurti produktus ir mokėti juos parduoti. Tos, kurios turi abu šiuos įgūdžius, užkariauja pasaulį. Jei turi tik vieną — pabandyk įgyti kitą. Jei nenori — vadinasi, iš principo neverta. Nori, bet nepavyko? Ieškok partnerio.

Kiekviena sėkminga verslininkė kartą priėmė sprendimą būti asimetriška. Tu asimetriška, jei imi tai, kas veikia pas kitus, ir padarai tai 10 kartų.

Pavyzdžiui, jei matai, kad pas kitus veikia autovebinaras, tai tu darai dešimt. Jei veikia šimtas šaltųjų skambučių per mėnesį, tai tu darai tūkstantį. Jei nėra tokio judesio, kuris veiktų taip, kaip tau reikia, tu sukuri savą, nepanašų į nieką.

Iki pirmojo milijono dolerių versle prieini bandydama nauja. Po to iki 10 milijonų eini kartodama sena.

Iš pradžių mokaisi visam sakyti „taip", paskui mokaisi beveik visam sakyti „ne".

Negali daryti įprastų dalykų ir tikėtis, kad su tavimi elgsis kaip su neįprastu žmogumi ir neįprastai atlygins už tavo darbą.

Kiekvieno verslo pradžioje ir pabaigoje stovi produktas. Produkto sukūrimas yra didžiausias barjeras į nuosavą verslą.

Tavo verslas gali būti nuo nulio iki begalybės — priklausomai nuo to, kelis iš šių kriterijų atitinka tavo produktas:

1. Ar tavo produktas formuoja įprotį? Ar žmonės nori juo naudotis kasdien?
2. Ar produktas kainuoja kaip oras gamyboje ir kaip „Rolls-Royce" parduodant?
3. Ar kas nors gali nukopijuoti tavo produktą?
4. Ar tavyje yra beprotiškas noras pamatyti, kaip tavo produktu naudojasi milijonai žmonių?

Masteliuojasi tik paprasti verslai.

Savininkės užduotis — statyti paprastą ir elegantišką sistemą su nedideliu kintamųjų skaičiumi. Paprastumas ir elegancija visada atlaiko verslo augimo spaudimą.

Sudėtingumas ir gremėzdiškumas žudo tiek gerą produktą, tiek gerą marketingą.

Niša neapriboja. Niša padeda tavo klientėms suprasti, kur yra durys į tavo pasaulį.

Nišos konceptas egzistuoja tam, kad klientės pačios atspėtų, kur durys, neklausdamos tavęs ar praeivių...

Aš dievinu verslus, kurie savo klientėms daro dalykus savo rankomis ir galva. Nes tai vienas kilniausių kūrybinių kelių — sukurti savo šedevrą už kito žmogaus pinigus.

Kaip rasti marketingo ar produkto idėjų?

Aš neskaitau verslo literatūros. Man neįdomu, ką rašo apie marketingą — tie, kurie rašo tas knygas, uždirba mažiau nei aš. Aš ieškau kitaip.

Atsiduriu nepažįstamoje vietoje ir tiesiogine prasme išskleidžiu rankas, kad visu kūnu justi aplinką. Paskui pradedu vesti paraleles tarp to, ką duoda realybė, ir to, ko man reikia.

Tu žiūri į šou, o galvoje — milijonai metaforų. Iš jų galima ištraukti verslo istorijų kelioms visatoms.

Viena, kai su draugais aptari eilinę verslo idėją, ir visai kita, kai ją įgyvendini visu greičiu.

Skirtumas įspūdingas: kaip tarp „parodyti draugui porą triukų su kortomis" ir „pabėgti su cirku".

Tu stateisi verslą, kad suprastum, kaip statyti verslą, o ne pirma supranti ir tik paskui stateisi.

Kuo didesnis verslas, tuo mažiau laiko turėčiau jam skirti.

Pažanga pasiekiama ne trumpiausiu keliu su milžiniškomis pastangomis, o paprasčiausiu.

Trys žingsniai aukštyn 90° kampu tūkstantį kartų sunkesni nei šimtas žingsnių pirmyn be pakilimo.

Jeffas Bezosas kartą nusprendė, kad jo klientas liks su juo, kol vienas iš jų numirs. Tuo metu klientai neišbūdavo su elektroniniais verslais ilgiau nei mėnesį...

Vargšas verslas naudoja paslėptas kainas (skelbia vieną kainą, o paskui paaiškėja, kad viskas brangiau), nes konkuruoja kaina ir manipuliuoja žmonėmis, kad padidintų pelningumą.

Turtingas verslas skelbia vieną kainą ir konkuruoja pasiūlymo unikalumu, o ne kaina.

Vargšame versle dirbama dėl pinigų. Turtingame — dėl svajonės.

Tavo verslo vizija turi būti tokia didelė, kad joje tilptų tavo komandos svajonės.

Niekas nenori ilgai, skausmingai ir nemokamai.

Žmonės renkasi greitai, be skausmo ir brangiai. Tai bet kurio sėkmingo verslo paslaptis.

Duok dabar. Pašalink diskomfortą. Paimk už tai gerus pinigus.

Geras marketingas neišgelbės prasto produkto.

Sėkmė versle susiveda į du klausimus: 1. Ar rasi sėkmę? 2. Ar sugebėsi ją monetizuoti?

Ir pirmu, ir antru atveju nuo tavęs priklauso daugiausia kokie 10 %. Bet be tų 10 % nebus nieko.

Auditorija pavargsta, kai pardavinėji vis tą patį. Bet tai retai būna priežastis, kodėl kas nors pasitraukė iš verslo.

Kur dažniau žmonės pasitraukia iš verslo, nes pavargo nuo savo auditorijos.

Kai tik pradedi statyti savo prekės ženklą ar verslą, turi tris būdus pareikšti pasauliui apie save.

• Pirmas — pasakyti žmonėms, kad gali jiems padėti.
• Antras — paprašyti aplinkinių pasakyti kitiems, kad gali jiems padėti.
• Trečias — pirmiausia padėti, o paskui padaryti pirmą ir antrą.

Deja, daugelis renkasi pirmąjį būdą — užsideda kaukę ir laužia iš piršto savo nuopelnus.

Tai suveiks pirmajam pardavimui. Bet jei nori sukurti verslą, o ne zoologijos sodą, tai paskutinis būdas — vienintelis teisingas.

Ar norėtum, kad tau mokėtų daug, avansu, be derybų dėl kainos ir nespaustų dėl terminų? Tai kodėl pati ieškai pigiau, išsimokėtinai, deriesi ir reikalauji greitai? Jei kuri „Rolls-Royce", tai kodėl perki „Žigulius"?

Jei kuri „Rolls-Royce", tai įtikinėti „Žigulių" pirkėjus nusipirkti „Rolls-Royce" — ne tavo darbas.

Daugelis įeina į verslą su mentalitetu 1:0.

1:0 — tai kai tavo laimėjimas reiškia kito pralaimėjimą. Manai, kad jei nupirks pas kitą, tai nenupirks pas tave, ir atvirkščiai.

Ilgalaikiai mąstytojai renkasi žaidimus 1:1. Jie žino: jei nupirks pas tave, nupirks ir pas juos. Kad jei tau gerai, tai ir jiems bus gerai.

Švietimas — tai verslas 1:1. Žmonės niekada nenustoja mokytis. Užuot bandžiusi atimti, tu turi kurti.

Verslas prasideda nuo to, kad padedi žmonėms.

Verslas masteliuojasi, kai padedi žmonėms, kurie padeda žmonėms.

Tavo verslas auga, kai konkurentės tau nerūpi, o savo klientėmis rūpiniesi apsėstai.

Sunkiausia versle — reputacija: kitaip nei pinigus, reputaciją atkurti be galo sunku.

Reputacija — tai, ką darai, kai niekas į tave nežiūri. Nedaryk vienumoje to, ko negalėtum padaryti viešai.

Kai aukoji ilgalaikę reputaciją dėl trumpo pelno, tu žlugdai savo potencialą.

Nereikia būti geresne, pakanka būti kitokia.

Nereikia eiti į mainstreamą, kad visus aplenktum. Geriau sukurti savo kategoriją, kurioje nėra nieko.

Nereikia 100 tūkstančių klienčių, kurioms patinki. Pakanka tūkstančio, kurios seks paskui tave iki pasaulio krašto.

Nereikia parduoti daug ir pigiai, pakanka vieną kartą ir brangiai.

Nereikia ieškoti tūkstančio sekėjų, geriau rasti 100 klienčių.

Nesėkmė nėra pabaiga — ji veda į rezultatą.

Kiekviena klaida yra duomenys ir kryptis: ji parodo, kas neveikia, ir pastūmi ten, kur veikia. Teisingi veiksmai gimsta būtent iš neteisingų patirties. Tai, ką vadini nesėkme, iš tikrųjų yra tavo kelias į rezultatą.

Kai laikaisi savęs duoto žodžio net tada, kai šią akimirką norisi kito, tu renkiesi savo ateities viziją vietoje trumpos pagundos. Disciplina nėra prievarta sau — tai pagarba tai moteriai, kuria tampi.